Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,
Gerbiamas Seimo Pirmininke,
Gerbiamas ESBO Parlamentinės asamblėjos Prezidente,
Mieli asamblėjos dalyviai ir svečiai,

Būdamas ne tik Ministru Pirmininku, bet ir parlamentaru, ypatingai džiaugiuosi matydamas tiek daug kolegų, susirinkusių darbui ESBO Parlamentinėje sesijoje čia, Vilniuje.
Lietuva labai vertina suteiktą galimybę organizuoti Parlamentinę sesija ir taip pat atsakingai, suteikdama tam ypatingą svarbą, rengiasi 2011 m. ESBO pirmininkavimui. Tame matome ne tik didelę atsakomybę ir iššūkį, bet ir puikią galimybę prisidėti prie mūsų bendrų vertybių regione įtvirtinimo.
Prieš mane kalbėję Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas daug dėmesio skyrė Lietuvos patirčiai ir nedalomo saugumo, demokratijos, žmogaus teisių bei laisvių plėtrai visame ESBO regione.
Iš ties, Prezidento paminėta ir 56 valstybes, vienijanti bendra vizija – „Vientisa, laisva ir taiki Europa“, kurios nedalina dirbtinės sienos, yra nepaprastai svarbi mums visiems.
Prieš daugiau nei 30 metų pasiekti Helsinkio susitarimai dėl konkrečių principų santykiuose tarp valstybių (tokių kaip jėgos nenaudojimas, taikus ginčų sprendimas, laisvas tautų apsisprendimas, pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms) ne tik ženkliai sumažino įtampą tarp Šaltojo karo šalių, bet ir prieš 20 metų grąžino šias vertybes į didelę dalį tų šalių, iš kurių jos XX a. viduryje per jėgą buvo atimtos.
Ne tik branduolinių galvučių skaičius, bet ir pagarba tautų ir žmogaus teisėms bei laisvėms vėl tapo pagrindiniais šalių tarpusavio santykių kriterijais, tapo naujos saugumo architektūros pagrindu.
Ši sena, bet gera Helsinkio proceso dvasia turi mus vesti bendradarbiavimo bei susitarimų keliu ir šiandien. Tai garantuos saugumą XXI a., kaip prieš tai garantavo XX a. pabaigoje.
Tam tikrai nereikia iš naujo kurti tarptautinio saugumo struktūrų ar pasirašinėti naujų sutarčių. Veikiančios institucijos jau turi reikalingą patirtį ir yra įrodžiusios savo vertę.
Problemos esmė glūdi ne institucinėje Europos saugumo architektūroje, o egzistuojančių įsipareigojimų nevykdyme. Vienintelis kelias į tikrą ir nedalomą saugumą visame ESBO regione – yra jau prisiimtų įsipareigojimų ir pasiektų susitarimų, paremtų aiškiais principais, laikymasis.
Todėl išspręsti užsitęsusius konfliktus bei išvengti kraujo praliejimo Moldovoje ar Pietų Kaukaze, galime tik gerbdami tarptautinę teisę ir laikydamiesi ankstesnių susitarimų.

Kolegos,

Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, jog XXI amžiuje ekonominis saugumas taip pat tampa kertiniu nacionalinio saugumo elementu, o energetikos politika bei energetinis saugumas yra viena svarbiausių ekonominio saugumo politikos dalių, reikalaujančių iš valstybių bendro globalaus atsako.
Juk nuo apsirūpinimo energetikos ištekliais, subalansuoto jų naudojimo ir tiekimo, priklauso ne tik atskiros valstybės ekonominė gerovė, bet ir visos tarptautinės bendruomenės stabilumas, o turint galvoje spartėjančius klimato kaitos procesus – ir viso pasaulio likimas.
Nors plinta alternatyvi energetika, tačiau reikia būti realistams ir pripažinti, kad dujų ir naftos reikšmė artimiausiu metu dar išliks žymi. Diversifikacija ir bendradarbiavimo tarp energijos išteklių tiekėjų, vartotojų bei tranzito šalių stiprinimas, siekiant įdiegti kaip galima daugiau rinkos principų energetikos srityje, išlieka kertiniu tikslu.
Negalime leisti, kad dėl nepagrįstų politinio dominavimo tikslų vėl būtų ribojama tarpusavio prekyba ar kaip spaudimo įrankis naudojama energetika, dėl politinių motyvų blokuojamas resursų tiekimas.

Įgyvendindami stambius energetikos infrastruktūros projektus turime užtikrinti, kad tai būtų daroma įvertinus aplinkosaugines rizikas bei laikantis tarptautinių reikalavimų.
Globalus energetikos dialogas turi vykti remiantis vienodomis žaidimo taisyklėmis. Skaidrumas, tarpusavio pasitikėjimas, abipusiškumas, nediskriminavimas bei laisva prieiga prie tranzito kelių yra universalūs principai, kuriais remiantis turėtų vykti toks dialogas. Šie principai yra aiškiai įvardinti Energetikos Chartijoje, todėl turime kartu siekti, kad ji būtų taikoma kuo plačiau ir efektyviau.
Priešingu atveju, visai neseniai įvykę ir teberusenantys ginčai bei konfliktai dėl dujų tiekimo vėl gali pasikartoti, o tai kelia grėsmę visam mūsų regiono saugumui.

Kolegos parlamentarai,

Jūsų rezoliucijos ir anksčiau priimtos ir dabar svarstomos taip pat skatino ir skatina saugumo Europoje kūrimą per ekonomikos augimą, gyventojų užimtumą, kapitalo, prekių ir žmonių laisvą judėjimą. Tad ypatingas vaidmuo plečiant ESBO šalių konkurencingumą tenka ir transporto sektoriui. Vystydami dialogą transporto klausimais ESBO rėmuose galime svariai prisidėti prie ekonominio stabilumo gerinimo visame mūsų regione. Lietuva yra įsitikinusi, kad transporto ir prekybos koridorių diversifikavimas, ypač Eurazinėje erdvėje, atvers unikalių galimybių bendradarbiavimui su Centrinės Azijos valstybėmis.

Mieli kolegos,

Globali krizė šiandien mums labai aiškiai iškelia bendro koordinuoto atsako daugelyje sričių būtinybę, o turtinga ESBO istorinė patirtis sako, kad geriausias sprendimas – pasiektų susitarimų, besiremiančių aiškiais principais ir vertybėmis, įgyvendinimas, bendradarbiavimas vardan visų mūsų saugumo – tiek karinio, tiek ir ekonominio.
Pagarba bendroms vertybėms yra tokio bendradarbiavimo pagrindas.
Linkiu Jums sėkmingo bendro darbo.