Mielieji,

Minime Lietuvos Valstybės dieną. Su pagarba prisimename valstybės kūrėjus ir gynėjus, ir vis tebeieškome atsakymų į neatsakomą klausimą – ar mūsų Lietuva tikrai tokia, kokią ją būtų norėjęs matyti Mindaugas, kiti valdovai, Lietuvos savanoriai, pokario partizanai, kruvinų sausio įvykių dalyviai?

Lietuvos nepriklausoma valstybė kantriai ir atkakliai eina laiko kilometrus, pradėtus skaičiuoti nuo tos akimirkos, kai Mindaugas buvo karūnuotas karaliumi, kai laimėjome Žalgirio mūšį, skelbėme Nepriklausomybės Aktą Vasario 16-ąją ir pakartojome Kovo 11-ąją, kai Baltijos kelyje susikibome už rankų. Ir nėra kitos tiesos: vienybėje – jėga. Mes ir savo Tautišką giesmę baigiame žodžiais: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi“.

Tikiu, kad galima atsakingai susitarti bent jau dėl to, kad norime gražesnės tautos ateities. Susitarti dėl pačios bendriausios savo valstybės vizijos ir atsakomybės už ją, kad galėtume gyventi oriai, drąsiai ir demokratiškai.

Nuoširdžiai linkiu mums visiems tos vienybės, įkvepiančios žygiams ir naujoms pergalėms. Sveikinu Lietuvą Valstybės dienos proga.

Nuoširdžiai
Andrius Kubilius