VYRIAUSYBEI – DVEJI METAI

Socialinė ekonominė padėtis 

Dvyliktosios Vyriausybės veiklos metais ekonomika auga nemažėjančiais tempais: 2001m. bendras vidaus produktas išaugo 6,5 %, 2002 – 6,7 %, o šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, net 9,4 procento. Mūsų BVP augimas lenkia kaimyninių šalių augimą: pirmąjį ketvirtį Estijoje BVP augo 5, Latvijoje 8,8 procentais. 

Tokio spartaus augimo dėka Lietuva mažina atotrūkį pagal BVP vienam gyventojui, skaičiuojamą perkamosios galios standartais, nuo Lenkijos ir Estijos. 2000 m. pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko 11 proc. nuo Estijos ir 16 proc. – nuo Lenkijos. 2001 m. atsilikimas buvo sumažėjęs atitinkamai iki 3 ir 5 procentų. BVP vienam gyventojui 2001 m. duomenimis Lietuvoje buvo 8960, Estijoje – 9240, Lenkijoje – 9410 ir Latvijoje – 7750 eurų.

Jungtinių Tautų Vystymo programos duomenimis Lietuva tarp 175 pasaulio valstybių pagal socialinę žmogaus raidą 2003 m. užima aukštą 45 –ą vietą, padariusi ryškų šuolį nuo 62-osios vietos 1999 m. Socialinės raidos indeksas skaičiuojamas pagal bendrojo vidaus produkto dalį vienam gyventojui, suaugusiųjų raštingumo lygį, vidutinę laukiamą gyvenimo trukmę ir mokymosi kokybę. Šių metų pateiktas socialinės raidos indeksas apskaičiuotas pagal 2001 m. rodiklius. Vertinant aukštus mūsų ekonomikos rodiklius 2002 m., tikėtina, kad ateinančiais metais Lietuva užims dar aukštesnę vietą.

Ekonominis pakilimas nulėmė užimtumo didėjimą: vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2002 metais išaugo 4 procentais. Darbingo amžiaus gyventojų aktyvumas išlieka gana aukštas – apie 69 proc., o užimtumas siekia beveik 60 proc. Statistikos departamento tyrimo duomenimis šių metų pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 219 tūkst. bedarbių. Bedarbių skaičius per metus sumažėjo 61 tūkstančiu arba 22 proc. Kaip rodo apklausos duomenys, tik kas penktas bedarbis yra pasirengęs konkuruoti darbo rinkoje, ir tai yra labai svarbi problema sprendžiant nedarbo mažinimo problemas. 

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad registruotų bedarbių skaičius liepos pirmąją priartėjo prie 150 tūkst. ir nuo 2001 metų pradžios sumažėjo 70 tūkst., o nedarbo lygis sumažėjo nuo 12,5 proc. iki 9,4 proc. 

Nedarbas sumažėjo visuose regionuose. Sumažėjo bedarbystės diferenciacija. Jeigu 2002 metų pabaigoje net septyniose savivaldybėse nedarbas viršijo 20 procentų, tai liepos 1 d. tik Druskininkuose nedarbas neženkliai viršijo 20 proc., o Pasvalyje sumažėjo iki 19.9 proc., Mažeikiuose iki19.5 proc.

Dvyliktoji Vyriausybė siekė padidinti pensijas, nes jos nebuvo didinamos nuo 1998 metų. Didžiulis Socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas, šimtamilijoninės skolos – toks buvo šios Vyriausybės paveldėtas Sodros palikimas. Sugriežtinus socialinio draudimo įmokų surinkimo politiką, praplėtus įmokų mokėtojų ratą, Sodros padėtis pradėjo gerėti: 2002 metais biudžeto pajamų planas buvo viršytas, ir nors 2002 metais buvo padidinta bazinė pensija, grąžinta įsisenėjusi skola Ligonių kasai, Sodros biudžetas buvo teigiamas – pajamos viršijo išlaidas. Tai leido ir šiemet 5 litais padidinti bazinę pensiją iki 152 litų, o nuo liepos 1-osios padidinti 33 litais ir draudžiamąsias pajamas iki 901 lito. Vidutinė senatvės pensija per dvejus metus padidėjo daugiau nei 17 litų arba 5 procentais, o nuo liepos mėnesį dar padidės 1 procentu. Žinoma, toks pensijų augimas dar nepakankamas, jis atsilieka nuo išmokėto (neto) vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris per dvejus metus išaugo 11 procentų ir pirmąjį ketvirtį buvo 820 litų. Įdomu pastebėti, kad išmokėtas (neto) darbo užmokestis augo žymiai sparčiau nei priskaičiuotas: priskaičiuotas darbo užmokestis padidėjo 8 procentais ir sudarė 1125 litus. Tokį spartesnį išmokėto VDU augimą nulėmė ženkliai padidintas neapmokestinamųjų pajamų minimumas, taip pat sumažinti gyventojų pajamų mokesčiai dėl neapmokestinamojo minimumo didinimo 10 procentų už kiekvieną vaiką, dėl neapmokestinamos dalies pajamų, skiriamų mokesčiams už mokslą, gyvybės draudimo įmokoms, būsto paskolų palūkanoms ir pan.

Šios mokestinės lengvatos leido gyventojų pajamas padidinti apie 380 mln. litų, dėl ko išaugo realiosios gyventojų pajamos, perkamoji galia, padidėjo vartojimas bei prekybos apimtys, kas nemaža dalimi įtakojo ir BVP augimą šiemet. 

Štai keletas skaičių, iliustruojančių gyvenimo lygio augimą 2002 metais:

- realusis darbo užmokestis išaugo 7,5%. Tai reiškia, kad piniginės papilnėjo apie 1 mlrd. Lt;

- Lietuvoje padaugėjo 178.000 transporto priemonių ( per 10 metų – 0,5 mln. vienetų ). 

- Lietuvoje bankų kreditinių ir atsiskaitomųjų kortelių skaičius viršijo 1,6 mln. vienetų. 2002 m. Lietuvoje išduotų bankų kortelių skaičius padidėjo 699.000 arba 78,2%.

Didėjant gyventojų perkamajai galiai, sparčiau vystėsi ir statybų sektorius, 2002 m. išaugęs beveik 13 proc. Po kelių metų nuosmukio 2002 m. gyvenamųjų namų statyba išaugo 17,7 proc. Ypatingai plėtėsi individualių gyvenamųjų namų statyba priemiestinėse zonose. Statomi ištisi nauji šiuolaikinio dizaino namų kvartalai. Net 30 proc. padidėjo mūsų statybininkų paslaugos užsienio šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje.

Daug dėmesio skirta Būsto programos įgyvendinimui. Įsigaliojęs Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas padidino šios paramos efektyvumą ir tikslingumą – parama skiriama tiems, kam ji labiausiai reikalinga, visų pirma jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus bei mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms. 2002 m. su valstybės parama išduota 255 mln. litų paskolų būstui įsigyti dvigubai daugiau nei 2001 m. Šiemet valstybė skyrė 10.7 mln. Lt paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti, pernai šiam tikslui buvo skirta 7.2 mln. Lt. Vien 2002 metais būsto statybai iš įvairių šaltinių buvo skirta virš 1 mlrd. litų.

Palankiai vertinama ir susidariusi investicinė aplinka šalyje. Kai kurie užsienio ekspertai Lietuvą priskiria prie labiausiai patrauklių šalių investicijoms Europoje. Šį teiginį gerai iliustruoja investicijų augimas šalyje: tiesioginės užsienio investicijos 2002 m. padidėjo beveik ketvirtadaliu ir šių metų pradžioje siekė 13,2 mlrd. Lt. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui per 2000-2002 m. padvigubėjo – nuo 1835 Lt iki 3807 Lt.

Finansai ir biudžetas

Vyriausybės pastangų dėka po eilės metų nuosmukio pastaraisiais metais, pradedant 2001 metais, pasiektas nacionalinio biudžeto pajamų augimas (6-7 procentais). Taikomi strateginio planavimo principai visuose biudžeto sudarymo etapuose. Savivaldybių biudžetai tvirtinami pagal naujai patvirtintą savivaldybių pajamų ir išlaidų nustatymo metodiką, kuri leidžia sureguliuoti savivaldybių biudžetų pajamas, taip pat sprendžiami savivaldybių biudžetų skolų problemos, numatant tam tikslui konkrečias sumas iš valstybės biudžeto. Biudžeto išlaidų finansavimo principai ir prioritetai siejami su naryste Europos Sąjungoje, užtikrinant integraciją į NATO. Sugriežtinta valstybės skolinimosi politika ir principai valstybės garantijas teikiant tik infrastruktūros ir valstybės reikšmės projektams finansuoti, siekiant kuo efektyviau panaudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Po keleto metų pertraukos vėl grąžinami rubliniai indėliai gyventojams. Iš esmės pertvarkyta būsto kreditavimo politika.

Atlikta daugelis darbų, susijusių su finansų sektoriaus pertvarkymu. Priėmus užsienio valiutos įstatymo pakeitimus, sudaryta galimybė šalių susitarimu atsiskaityti užsienio valiuta negrynaisiais pinigais, o euru ir grynaisiais pinigas. Po eilės Vyriausybių nesėkmingų bandymų ir neryžtingumo įteisintas ir veikia transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. 

Kardinaliai pertvarkyta mokesčių sistema didinant mokesčių administravimo efektyvumą. Parengti ir priimti pagrindiniai mokesčių įstatymai, tai Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio, Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai, Cukraus mokesčio, Baltojo cukraus virškvočio mokesčio. Tai įstatymai, kurie atspindi ES keliamus reikalavimus bei praktiką, atsisakant nepagrįstų lengvatų ir išimčių. Tai Akcizų ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymai, kurie įsigaliojo nuo 2002 liepos 1 d. ir kurie parengti laikantis bei griežtai reglamentuoti pagal Europos Sąjungos teisės nuostatas ir konkrečius reikalavimus dėl šių mokesčių bazės ir tarifų lengvatų. Atsisakyta akcizo mokesčio kavai, šokoladui, bižuterijai, elektros energijai.

Pelno mokesčio įstatymas įsigaliojo nuo 2002 sausio 1 d., kuriuo sumažintas pelno mokesčio tarifas nuo 24 iki 15 procentų, o mažoms įmonėms iki 13 procentų, tai vienas iš mažiausių mokesčių Europoje, mažesnis tik Airijoje.

2002 m. priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, apribojantis galimybes piktnaudžiauti sandoriais, ūkinėmis operacijomis ar jų forma vengti mokesčių mokėjimo.

Privatizavimas

Privatizavimas vykdomas prisilaikant pagrindinių principų, nurodytų Vyriausybės programoje: valstybės turtas privatizuojamas apgalvotai, nepažeidžiant valstybės interesų, reikalaujant aiškios pirkėjų atsakomybės bei investuotojų įsipareigojimų viešumo privatizavimo sandoriuose.

Per laikotarpį nuo 2001 m. liepos iki 2003 m. liepos mėn. parduoti 935 valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai. Į privatizavimo fondą gauta virš 378 mln. litų pajamų.

Stambiausi per laikotarpį privatizuoti objektai yra šie:

• AB Lietuvos žemės ūkio bankas (71 mln. lt.);
• AB “Lietuvos dujos” pirmasis etapas (34% akcijų vakarų strateginiam investuotojui) – 116 mln. litų;
• AB “Klaipėdos transporto laivynas” – 48,7mln. litų.

Pradėtas ir tęsiamas šių svarbių objektų privatizavimas:

• AB “Lietuvos dujos” antrasis etapas (34% akcijų dujų tiekėjui);
• Alkoholio pramonės įmonių privatizavimas (AB “Stumbras”, “Alita”, “Vilniaus degtinė”, “Anykščių vynas”);
• AB “Lietuvos jūrų laivininkystė”.

Pasirengta šių svarbių objektų privatizavimui:

• Elektros skirstomųjų tinklų bendrovės: AB “Rytų skirstomieji tinklai” ir AB “Vakarų skirstomieji tinklai”;
• AB “Mažeikių elektrinė”.

Vyriausybė atsakingai vykdo stambių objektų privatizavimą ir nesiekia bet kuria kaina ir kuo skubiau jų parduoti, todėl kai kurių bendrovių privatizavimas užtruko.

Visi svarbiausi per pastaruosiuos 2 metus privatizuoti objektai veikia normaliai, investuotojai savo įsipareigojimus iš esmės vykdo – įmonės dirba pelningai, išlaikomos darbo vietos, gaminama produkcija, vartotojams teikiamos paslaugos.

Kai kuriais atvejais dabartinei Vyriausybei netgi pavyko ištaisyti ankstesnių Vyriausybių padarytas privatizavimo klaidas.

Ryškiausias to pavyzdys – iš esmės išspręstos AB “Mažeikių nafta” veiklos problemos. (bendrovė šiais metais dirba pelningai ir netgi plečia Būtingės terminalo eksportinius pajėgumus, 70% plėtimo darbų atliks Lietuvos statybos bendrovės). Vyriausybei ne tik pavyko rasti bendrą kalbą su naujuoju investuotoju Rusijos naftos kompanija “Jukos”, bet ir pataisyti 1999 metų žalingas Lietuvai investicijų sutartis su “Williams”, ženkliai sumažinant Vyriausybės finansinius įsipareigojimus bendrovei ir atsisakant kai kurių diskriminacinių sutarties nuostatų. O nuo šių metų liepos 8 d. nustojo veikti ir 1999 m. “Valdymo sutartis”, pagal kurią “Williams” buvo perduotas bendrovės valdymas be jokios atsakomybės.

Pradėtos konsultacijos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl dalies Vyriausybės turimų “Mažeikių naftos” akcijų pardavimo – tai būtų pirmasis atvejis, kai valstybė iš “Mažeikių naftos” privatizavimo gautų piniginių įplaukų.

Tačiau kai kurios ankstesnės privatizavimo klaidos dar reikalauja sprendimo. Skaudžiausias pavyzdys – AB “Alytaus tekstilė”. Deja, pirkėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, todėl Valstybės turto fondas kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti 1998 m. privatizavimo sutartį ir susigrąžinti akcijas. 

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

Vienas pagrindinių valstybės uždavinių žemės ūkio srityje - priderinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką prie Europos Sąjungos politikos bei tinkamai pasirengti panaudoti struktūrinių fondų paramą.

Vykdant Vyriausybės programą, kuriama stabiliai veikianti teisinė bazė, atitinkanti ES žemės ūkio nuostatas ir reikalavimus. Priimtame Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme įteisinti pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principai ir pagal valstybės finansines galimybes įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. 

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytų tikslų įgyvendinimas - ilgas procesas, reikalaujantis ne vienerių ar dvejų metų. Vyriausybė siekia, kaip galima greičiau, tuos tikslus įgyvendinti. Nors iš žemdirbių savivaldos institucijų sulaukiame aštrios kritikos, visgi galima konstatuoti, kad žemdirbių pajamos iš realizuotos produkcijos, įskaitant tiesioginę valstybės paramą, didėja: 2000 m. vienam dirbančiajam žemės ūkyje teko 5,2 tūkst. Lt pajamų, 2001 m. - 6,8 tūkst. Lt, o 2002 m. - 7,3 tūkst. Lt. 

2000 m. tiesioginių išmokų ir kompensacijų išmokėta 36 mln. Lt, 2001 m. - 87 mln. Lt, 2002 m. - 169 mln. Lt, šiais metais numatoma per 170 mln. Lt. Numatytos tiesioginės išmokos už grūdinių augalų, linų, rapsų, bulvių ir daržovių pasėlius, rugių bei grikių pasėlius nenašiose žemėse, intensyviai prižiūrimus verslinius vaismedžių sodus ir uogynus, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamų kultūrų pasėlius; bulvių augintojams už krakmolo gamybos įmonėms parduotas bulves; už ekologinio žemės ūkio plėtotę; kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Gyvulininkystėje - tiesioginės išmokos pieno ūkiams, už skerdžiamus galvijus, karves žindenes, ėriavedes ir bičių šeimas. 

Atsižvelgiant į susiklosčiusią ypač nepalankią situaciją pieno rinkose bei siekiant stabilizuoti pieno supirkimo kainas, teikiama nemaža valstybės parama pieno sektoriui - 2002 m. skirta 11 mln. Lt, šiais metais - 56 mln. Lt. Be to, dar 52 mln. litų išmokėta tiesioginėmis išmokomis prekiniams pieno ūkiams.

Kuriama palankaus ir ilgalaikio kreditavimo sistema: žemės ūkio subjektams garantijas teikia Žemės ūkio paskolų garantijų fondas; kompensuojama dalis kreditų palūkanų. Teikiama investicinė parama: remiamas naujų traktorių ir kombainų įsigijimas; ūkininkams, kuriantiems ES reikalavimus atitinkančius pieno ūkius, kompensuojama 40 proc. vieno investicijų projekto einamųjų metų investicijų išlaidų; vykdoma smulkesniųjų pieno ūkių (laikančių 5-15 karvių) investicinių išlaidų ūkio pertvarkymui kompensavimo programa; remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. 

2002 m. grąžinta 45,6 mln. Lt akcizo už dyzelinius degalus, šiais metais numatyta grąžinti 57 mln. Lt, iki liepos 1 d. jau grąžinta 14,6 mln. Lt. 

Teikiama parama kooperacijos plėtrai, kompensuojant iki 40 proc. investicinių išlaidų ilgalaikiam turtui, kuris reikalingas kooperatyvo veiklos plėtrai, įsigyti. 

Didinant pasitikėjimą Lietuvoje pagamintais produktais bei eksporto galimybes, veterinariniai numeriai suteikti 18 pieno perdirbimo, 9 mėsos bei 5 kitoms įmonėms, 11 žuvų perdirbimo įmonėms, 11 jūrų laivų, atitinkančių ES reikalavimus. 

Užbaigtos derybos dėl tolesnio prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais liberalizavimo tarp Lietuvos ir ES. Įgyvendinama Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002-2003 metų programa. 2003 m. sausio – gegužės mėn. lyginant su 2001 m. tuo pačiu laikotarpiu, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 15 proc. ir pasiekė 1 mlrd. Lt, neigiamas prekybos balansas sumažėjo 28 proc. 

Stiprinami instituciniai gebėjimai. Toliau vykdomi darbai kuriant Integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IAKS), kuri būtinai turi būti parengta iki Lietuvos įstojimo į ES. Suderėtos nuostatos ir finansinis paketas su ES sudaro tvirtą pagrindą žemės ūkio ir kaimo integracijai į šią bendriją. Suderėti 9 pereinamieji laikotarpiai; išsiderėtos didesnės tiesioginės išmokos žemdirbiams (nuo 25 proc. iki 40 proc. ES lygio); galimybė lanksčiau panaudoti lėšas, skirtas kaimo plėtrai. Lietuvos žemės ūkiui 2004 m. bus skirta beveik tris kartus daugiau lėšų – apie 1,2 mlrd. Lt. Išsiderėtos didesnės Lietuvai kvotos, lyginant su ES pirminiais derybų pasiūlymais: 244,9 tūkst. t (16,8 proc.) pieno gamybos kvota, 8 tūkst. t baltojo cukraus gamybos kvota (8,5 proc.), 45155 vienetais (22 kartus) didesnis karvių žindenių skaičius.

Parengti Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros prioriteto ir Kaimo plėtros plano 2004 – 2006 m. projektai, kurie bus pagrindiniai dokumentai ES struktūrinei paramai naudoti.

Toliau vykdomi piliečių nuosavybės teisių atkūrimo darbai (iki 2003 m. birželio 1 d. piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 85,47 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto). Nekilnojamojo turto registre 2003 m. balandžio 1 d. įregistruota 2,87 mln. ha privačios žemės, iš jų 2,32 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės. 

Gavusi Europos Komisijos akreditaciją, Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo 2001 m. gruodžio mėn. pradėjo rinkti paraiškas SAPARD paramai gauti. Agentūra skelbė 5 paraiškų surinkimo etapus, kurių metu buvo gautos 927 paraiškos už 839,1 mln. Lt (2000-2003 metų biudžete yra numatyta skirti beveik 550 mln. Lt SAPARD paramos lėšų). Agentūra iki šiol patvirtino 350 paraiškų SAPARD paramai gauti, pagal kurias sudarytose paramos sutartyse numatyta skirti 405,3 mln. Lt projektų įgyvendinimui. Šiuo metu tikrinama dar 390 paraiškų, kuriose prašoma per 242 mln. Lt. SAPARD paramos. 

Informacinės visuomenės plėtra

LR Vyriausybė informacinės visuomenės plėtrą pripažino prioritetiniu uždaviniu Lietuvoje. 2001 m. ji patvirtino Informacinės visuomenės plėtros strateginį planą, kurio tikslai plačiai atsispindėjo LR Vyriausybės 2001-2004 metų programos veiklos priemonių plane. Pavyzdžiui, Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių sąraše numatytas platus mokyklų kompiuterizavimo lygis. Tikimasi, kad 2004 metų pabaigoje vidutiniškai 10 moksleivių atiteks 1 kompiuteris. Jei 1996 metais mokyklose vidutiniškai 1 kompiuteris teko 100-ui moksleivių, tai 2001 metais – 40 moksleivių, o 2002 metų pabaigoje jau 25 moksleiviams. 2002 metais kompiuterių skaičius mokyklose išaugo 60 %. Beveik pusė (49 %) mokyklose esančių kompiuterių yra prijungti prie interneto.

Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės poreikius, nuo 2001-2002 mokslo metų padidintas informatikos ir susijusių specialybių studentų aukštosiose mokyklose skaičius: priimamų į valstybės finansuojamas vietas studentų skaičius padidintas 55 %, į nefinansuojamas – 70 %; iš viso į šias specialybes priimta 2423 studentai, iš kurių 1706 studentų mokslą finansuoja valstybė. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, informatikos ar tiesiogiai susijusiose specialybėse mokosi daugiau nei 5000 studentų; t.y. šių specialybių studentai sudaro apie 5 % visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų (ES rodiklis – 4 %).

2001-2002 m. augo ir kompiuterių vartotojų skaičius. 2003 m. pradžioje reguliariai (bent kartą per savaitę) kompiuteriu naudojosi daugiau nei ketvirtadalis –27 % gyventojų (2002 m. pradžioje – apie 20 %, 2001 m. – apie 11 %). Interneto vartotojų skaičius 2002 metais išaugo bemaž dvigubai – nuo 11% iki 21% . Lietuvoje kompiuterių kasmet parduodama vidutiniškai 20-30 % daugiau. Namų vartotojų rinka palyginti su 2001 metais išaugo beveik pusantro karto.

Lietuvos informacinių ir telekomunikacijų technologijų (ITT) asociacijos „Infobalt“ skaičiavimais 2002 m. Lietuvos informacinių ir telekomunikacijų technologijų rinka (t.y. pardavimai) sudarė 4,4 mlrd. litų. Per 2002 m. ITT rinka išaugo 25 % (per 2001 metus - 30 %).

2002 metais internetinės bankininkystės vartotojų skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus. 2002 metų pradžioje jų skaičius siekė maždaug 62 tūkst., dabar - 323 tūkst. Specialistų nuomone, 2003 metais internetinės bankininkystės paslaugų vartotojų skaičius turėtų dar išaugti bent 1,5 karto.

Sparčiais augimo tempais pasižymėjo mobiliojo ryšio segmentas. Ypač ženkliai mobiliojo ryšio naudojimas auga nuo 2000 metų, kai abonentų dalis sudarė 13,5 % šalies gyventojų, per 2001 metus mobiliojo ryšio vartojimas išaugo 2 kartus, per 2002 m. – 1,8 karto. 2002 m. pabaigoje mobilųjį ryšį naudojo jau beveik kas antras Lietuvos gyventojas.

Taylor Nielsen Sofres (TNS) 2002 metų duomenimis pastaraisiais metais e-valdžios paslaugomis naudojosi apie 8 % Lietuvos gyventojų, arba daugiau nei pusė Lietuvos interneto vartotojų. Tai 1,6 karto daugiau nei 2001 metais.

2002 m. Vyriausybė paskyrė elektroninio parašo priežiūros instituciją, kuri parengė Elektroninio parašo įstatyme numatytus teisės aktus, skirtus elektroninio parašo infrastruktūros sukūrimui.

Įgyvendinant Vyriausybės programos priemonių plano priemonę “Sukurti institucinę ir teisinę bazę, užtikrinančią laisvą konkurenciją telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje”, parengta nauja Telekomunikacijų įstatymo redakcija. Įstatyme nustatyta, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjai, turintys ženklią telekomunikacijų paslaugų rinkos dalį, privalo užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, pilietis nekeisdamas savo telefono numerio galės pasirinkti bet kurį paslaugų tiekėją skambinant iš savo mobilaus telefono arba iš stacionaraus į užsienį.

Finansų ministerija pasirašė strateginių investuotojų sutartis su mobilaus ryšio tiekėjais – Omnitel, Bite ir Tele 2, kurių kiekvienas įsipareigojo per 3 metus investuoti po 200 mln. Lt į IT infrastruktūrą bei sukurti ne mažiau kaip po 270 papildomų darbo vietų.

Siekiant padidinti viešųjų pirkimų skaidrumą atidarytas viešųjų pirkimų internete portalas, kuriame visi lankytojai gali susipažinti su informacija apie valdžios įstaigų ir valstybinių įmonių atliekamus viešuosius pirkimus. 

2002 m. Vyriausybė įsteigė Pasaulio informacijos technologijų forumo organizacinį komitetą, kuris organizuoja paruošiamuos darbus 2003 m. rugpjūčio mėnesį Vilniuje įvyksiančiam pasauliniam forumui. Numatoma, kad jame dalyvaus virš 600 atstovų iš įvairių pasaulio šalių.

Investicijos 

Valstybės investicijos per 2001 – 2002 metus sudarė 2146 mln. litų. 2003 metais valstybės investicijoms planuojama skirti 1418 mln. litų. Bendros valstybės investicijų apimtys auga nežymiai. Tačiau Vyriausybės politika koncentruoti lėšas baigiamiems objektams, kurių statyba tęsiasi daugelį metų, davė rezultatus. 

2001 metais buvo planuota užbaigti 70 statybos investicijų projektų, kuriems iš visų finansavimo šaltinių buvo numatyta skirti 153,4 mln. litų (12  visų investicijų). Faktiškai užbaigtų ir atiduotų naudoti investicijų projektų buvo 63, kuriems buvo skirta 134,0 mln. litų. 

2002 metais buvo planuota užbaigti 96 statybos investicijų projektus, kuriems buvo numatyta skirti 118 mln. litų (10  visų investicijų). Faktiškai 2002 metais buvo baigti 72 statybos objektai, kurių bendra vertė sudarė 383 mln. litų.

2003 metais planuojama pabaigti 109 valstybės investicijų statybos projektus, kurių vertė 654 mln. litų, o lėšų apimtis jų užbaigimui - 224 mln. litų.

Kryptingai skiriant valstybės investicijas, pastaraisiais metais buvo užbaigta svarbių objektų, kaip: Kongresų rūmų, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto lituanistikos fondų saugyklos, nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos priestato, Vidurinės mokyklos Vilniuje Fabijoniškėse, Karaliaus Mindaugo tilto ir jo prieigų statyba, Nacionalinės M.K. Čiurlionio dailės muziejaus galerijos rekonstrukcija, Buvusios prezidentūros Kaune rekonstravimas ir restauravimas, Vilniaus Vingio parko estrados renovavimas. 

Didelis dėmesys skiriamas infrastruktūros vystymui.

2002 metais Kaune užbaigta M.K Čiurlionio tilto per Nemuną statyba, Klaipėdoje - Priestoties gatvės rekonstrukcija, Šiauliuose – Karaliaučiaus gatvės rekonstrukcija. Vilniuje pradėtas statyti Karaliaus Mindaugo tiltas per Nerį ir Gedimino prospekto rekonstrukcija.

2003 metais Vilniuje užbaigta Karaliaus Mindaugo tilto statyba ir Gedimino prospekto Vilniuje, Kretingos gatvės Klaipėdoje ir pradėta Basanavičiaus gatvės Palangoje rekonstrukcija. Įgyvendintas mašinų stovėjimo aikštelių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijos projektas Panevėžyje, Laisvės aikštėje ir taip pat nutiesta V. Alanto gatvė. Trakuose įrengti pėsčiųjų takai ir tilteliai Galvės ežero krante. Pagėgiuose užbaigta Vilniaus gatvės rekonstrukcija.

Augant kelių infrastruktūros finansavimui bei sėkmingai įsisavinant ES paramos lėšas, buvo modernizuoti Lietuvą kertantys automobilių transporto koridoriai. 2002 metais buvo pradėta VIA BALTICA kelio (sankryžos ties Marijampole ir Naujasode rekonstrukcija, ruožo Kaunas-Marijampolė-Suvalkai tiesimas), I A (kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruožų rekonstravimas) ir IX B ( kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atskirų ruožų rekonstrukcija) transporto koridorių plėtra, E kelių (Vilnius-Lyda, Šiauliai-Palanga, Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda) rekonstrukcija. 2003 metais toliau įgyvendinamas Lietuvos greitkelių projektas : I A transporto koridoriaus (Šiaulių pietvakarinis aplinkkelis), VIA BALTICA (Kauno vakarinis aplinkkelis, Garliavos sankryža) kelio plėtra, E kelių (Kaunas-Zarasai-Daugpilis, Vilnius-Prienai-Marijampolė, Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) rekonstrukcija. Taip pat 2003 metais tęsiami pradėti darbai pagal Lietuvos kelių (žvyrkelių) projektus (2003 metais planuojama išasfaltuoti 275 km žvyrkelių). 

Tikslingos investicijos taip pat padeda modernizuoti Lietuvos geležinkelių ūkį. 2001-2002 metais į geležinkelio ūkio modernizavimą investuota 347,1 mln. litų (iš jų 132,1 mln. litų – tarptautinių finansinių institucijų, komercinių bankų paskolos, ES paramos lėšos). Investicijos į geležinkelių ūkį 2001 metais lyginant su 2000 metais išaugo 42 proc., o 2002 metais lyginant su 2001 metais – 2,3 karto. Daugiausia investicijų 2001-2003 metais skirta IX Kretos transporto koridoriaus infrastruktūros atstatymui ir modernizavimui, Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų rekonstrukcijai. 2003 metais Lietuvos geležinkelių ūkiui skirta 302,6 mln. litų investicijų.

Didelis dėmesys skiriamas Klaipėdos valstybiniam uostui: 2000 metais buvo investuota 64 mln. litų , 2001 m. – 112 mln. litų, 2002 m. – 87.4 mln. litų. 2003 metais numatyta 122 mln. litų. Pažymėtinas Karinių ir kruizinių laivų terminalas, kurio statybai 2001 metais skirta 4,9 mln. litų, 2002 metais – 18,6 mln. litų ir 2003 metais – 0.4 mln. litų.

Siekiant užtikrinti saugią ir švarią aplinką dabartinei žmonių kartai, didelės valstybės investicijos skiriamos aplinkos apsaugai. Lyginant su 2000 m. investicijos iš įvairių šaltinių – valstybės biudžeto, ISPA, PHARE, privatizavimo fondo bei paskolų, išaugo daugiau nei 6 kartus – nuo 27 mln. Lt iki 200 mln. Lt. 

Didelis dėmesys skiriamas valstybės investicijoms socialinės apsaugos srityje. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programos įgyvendinimui 2001 metais skirta 6,5 mln. litų. Kompensacinei technikai ir neįgaliųjų vežimėliams įsigyti panaudota 2,0 mln. litų. Taip pat Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų sugrįžimo į Lietuvą programai įgyvendinti buvo skirta ir tikslingai panaudota 1,4 mln. litų.

2002 metais socialinės apsaugos srities projektams įgyvendinti panaudota 17,8 mln. litų valstybės investicijų. 2002 metais užbaigti 5 investicijų projektai. Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programai skirta 1,5 mln. lėšų. Užbaigta Telšių vaikų globos namų renovacija, Lietuvos invalidų reikalų tarybos Vilniaus reabilitacijos centro ir Lietuvos paraplegikų asociacijos landšafto terapijos ir rekreacijos centro neįgaliesiems statyba.

2003 metais Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros programai numatyta skirti 2.0 mln. litų. Numatoma užbaigti Prūdiškių pensionato ,,D” korpuso su 100 vietų valgykla statybą (sąmatinė vertė 4.111 mln. litų, 2003 metais skirta 1,861 mln. litų)

Sveikatos apsaugos srityje 2001 metais užbaigti šie investiciniai projektai:

1. Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centras (sąmatinė vertė 0,3 mln. litų);

2. Klaipėdos apskrityje Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos katilinė (sąmatinė vertė 0,5 mln. litų); 

3. Rokiškio psichiatrijos ligoninės Specialaus režimo skyriaus apsaugos sistema (sąmatinė vertė 0,2 mln. litų).

2002 metais Sveikatos apsaugos srities investicijų projektams įgyvendinti panaudota 67.6 mln. litų valstybės kapitalo investicijų. Užbaigtas Vaiko raidos centro (0,08 mln. litų), Higienos instituto pastato (0,3 mln. litų), Panevėžio infekcinės ligoninės (0,3 mln. litų), Tauragės apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus (0,3 mln. litų), Utenos apskrities ligoninės Akušerijos skyriaus renovavimas (0,2 mln. litų). 

2003 metais numatoma užbaigti Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiochirurgijos klinikų, Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus renovavimą, P. Mažylio gimdymo namų ir Palangos reabilitacijos ligoninės Spinalinių ligonių skyriaus rekonstrukciją. 

Atsižvelgiant į turizmo Lietuvoje perspektyvinį vystymąsi, didelis dėmesys skiriamas Trakų miestui: nemažai lėšų investuota į Trakų gatvių ir pėsčiųjų takų tvarkymui (2000 m.- 407 tūkst. litų, 2001 m.- 963 tūkst. litų, 2002 m.- 2046 tūkst. litų). Visiškai sutvarkyta Galvės I Vytauto gatvių šaligatviai, pradėta tvarkyti Galvės ežero krantinė (2003 metais skirta 850 tūkst. litų), Trakų rajono savivaldybės lėšomis įengtas tiltų apšvietimas.

Dabar reikėtų skirti didesnį dėmesį Palangos ir kitų kurortų infrastruktūros plėtrai.

2001 metais baigta renovuoti Lietuvos nacionalinės filharmonijos žiūrovų salė, ,,Aušros” klubo patalpos pritaikytos orkestro ,,Trimitas” veiklai.

2002 metais baigti Vilniaus A.Mickevičiaus viešosios bibliotekos ,,C” korpuso rekonstravimo darbai (2,7 mln. litų), Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus galerijos remontas (projekto vertė 7.5 mln. litų), baigtas pastato Vilniuje, Bernardinų g. 8/8 pritaikymo teatro studijai projektas, Žiežmarių kultūros centro rekonstrukcijos darbai (0.3 mln. litų).

2003 metais numatoma užbaigti Klaipėdos dramos teatro kapitalinį remontą (0,15 mln. litų), Keltuvo į Gedimino kalną įrengimo projektą (3,0 mln. litų), buvusio Dominikonų (0,4 mln. litų) ir Liškiavos (0,9 mln. litų) vienuolynų architektūrinių ansamblių rekonstrukciją. 

2001 metais buvo užbaigti 7 informatikos srities investicijų projektai iš 37 projektų finansuotų valstybės lėšomis.

2002 metais informatikos srities investicijų projektų įgyvendinimui buvo numatyta skirti 90.5 mln. litų valstybės investicijų. Buvo baigtas Šengeno informacinės sistemos kūrimo projektas. Mokykloms aprūpinti kompiuterine ir bendrosios paskirties programine įranga panaudota 13,7 mln. litų investicijų. 18,2 mln. litų panaudota Muitinės informacinės sistemos kūrimo projektui.

2003 metais planuojama įgyvendinti Aplinkos valdymo integruotos kompiuterinės informacijos sistemos kūrimo programą (1,147 mln. litų), kompiuterizuotos VBAM sistemos diegimo projektą (5 mln. litų), bibliotekų kompiuterizavimo projektą (0,4 mln. litų), Lietuvos darbo biržos įtraukimas į EURES tinklą (0,976 mln. litų), mokyklų aprūpinimo kompiuterine ir bendrosios paskirties programine įranga projektą (13,3 mln. litų), juridinių asmenų registro (0,3 mln. litų) ir užsieniečių registro (3,056 mln. litų) kūrimo projektus, įmonių registrų tobulinimui pagal ES reikalavimus projektą (0,165 mln. litų) ir kitus investicinius projektus. 

Užsienio politika

Sėkmingai baigtos derybos ir pasirašyta Sutartis su ES Atėnuose, kurią stipriai palaikė Lietuvos rinkėjai per referendumą. Nežiūrint į tai, kad derybas pradėjome 2 m. vėliau nei Estija, Lenkija ir kt. šalys – kandidatės, Lietuvai pavyko pavyti derybų lyderes. Lietuva sėkmingai įveikė ir sudėtingiausius šio ES plėtros etapo barjerus - Ignalinos atominę elektrinę ir tranzitą į Kaliningradą. ES suteikė garantijas, kad tranzito į Kaliningradą taisyklės nesutrukdys Lietuvos narystei Šengeno sutartyje. Labai palankiai Lietuvai išspręsti ES finansinės paramos klausimai. 2004 – 2006 m. ES Lietuvai skirs milžinišką beveik 2,7 mlrd. Eurų. Jų dėka Lietuvos ekonomikos augimas padidės apie 2%. ES gausią finansinę paramą gaus ne žemės ūkis ar Ignalinos atominė elektrinė, ja pasinaudos visos Lietuvos ūkio šakos. Tai – socialinė ir ekonominė infrastruktūra, žmogiškųjų išteklių, gamybinio sektoriaus, kaimo ir žuvininkystės plėtra. Tarp investavimo sričių – transportas, energetika, aplinkosauga, sveikatos apsauga, švietimas, mokslo ir studijų infrastruktūra, darbo užimtumas, turizmas, parama verslui ir kt. Net 91% referendume dalyvavusių rinkėjų balsavo už Lietuvos naryste ES. 

Sėkmingai baigtos derybos su NATO. Lietuvos sutartį su NATO jau ratifikavo Kanada, Norvegija, JAV ir Danija. Š.m. liepos 10 d. mūsų šalies sutartį su NATO ratifikavo Lenkijos Seimas. Laukiama, kad artimiausiu metu šią sutartį ratifikuos ir Čekija, Vengrija ir Vokietija. Lietuvos atstovai jau dalyvauja NATO komitetų veikloje. Šiuo metu mūsų šalis ruošia nacionalinę veiksmų plano programą NATO. Lietuva pilnateise NATO nare taps 2004 m. gegužės mėnesį. Sustiprėjo ir suintensyvėjo mūsų santykiai su ES, JAV, Kinija, kaimyninėmis šalimis, o taip pat Ukraina, Gruzija ir Kazachija. 

Sklandžiai vystomi santykiai su Rusija. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į Lietuvos – Rusijos valstybinių sienų ir readmisijos sutarčių ratifikavimą Maskvoje.

Švietimas ir mokslas

Parengta ir 2003-06-17 Seimo priimta Švietimo įstatymo nauja redakcija. 

Kartu su LR Prezidento dekretu sudaryta darbo grupe parengtos ir 2003-07-04 Seime patvirtintos ilgalaikės švietimo plėtotės strateginės nuostatos.

Švietimui kasmet skiriama didesnė bendrojo vidaus produkto dalis nei vidutiniškai skiria Europos Sąjungos šalys (Lietuva – 6,1 proc., ES – 5 proc.).

Vyriausybei skyrus papildomų lėšų, visiems vaikams iki 16 metų suteikti asmens kodai. Tai sudaro realias galimybes sutvarkyti vaikų mokyklos lankymo apskaitą.

Šiemet nupirkta 13 “Geltonųjų autobusiukų”. Vaikų vežiojimui į mokyklas 2001-2002 m. nupirktas 81 autobusas (iš viso jau yra 159 įvairios talpos autobusai, nupirkti per 4 metus). 

Įvesta moksleivio krepšelio metodika, nustačiusi vidurinio išsilavinimo įgijimo garantijas ir sustabdžiusi mokytojų atlyginimų vėlavimą. 2002 m. iš valstybės biudžeto tam skirta 64 mln. Lt. 2003 m. moksleivio krepšelis padidėjo nuo 1521 Lt iki 1538 Lt vienam moksleiviui, papildomai skirta 2 mln. Lt. Kitų metų biudžete krepšelis bus finansuojamas jau pilnai.

Decentralizuotas mokyklų aprūpinimas vadovėliais. Mokyklos pačios užsisako vadovėlius iš moksleivio krepšelio lėšų. Pinigų, skiriamų vadovėliams įsigyti, per šį laiką padvigubėjo. 

Nemokamai mokyklose maitinama ketvirtadalis moksleivių. 

Baigta profilinio mokymo ir brandos egzaminų reforma, stabilizavusi ugdymo planą ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas. Kasmet vykdoma 12 valstybinių brandos egzaminų. Baigta įgyvendinti vienpakopė egzaminų sistema. 

Patvirtintos naujos pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrosios programos ir standartai. 

Pradėta įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programa, suteiksianti galimybę 62 mokykloms renovuoti pastatus, 100 mokyklų įsigyti geltonuosius autobusus, 400 mokyklų įsigyti šiuolaikinių mokymo priemonių, visiems pagrindinių mokyklų pedagogams – galimybę patobulinti kvalifikaciją, savivaldybėms – mokyklų tinklo tvarkymo ir mokyklų tobulinimo audito metodikas. Programos veiklą jau patyrė virš 300 mokyklų ir visos savivaldybės. 

Priimtas sprendimas suteikti daugiau įgaliojimų savivaldybėms tvarkyti mokyklų tipų tinklą. Tinklo pertvarkos rezultatas – padidėjęs vidutinis moksleivių skaičius 5-12 klasėse nuo 19-22 iki 22-26 ir atitinkamas ekonominis efektas. 

Įsteigta daugiau kaip 370 socialinių pedagogų etatų, skirtų narkomanijos pirminei prevencijai vykdyti, mokyklos nelankymo problemoms spręsti. Atitinkamai atsirado papildomos galimybės įsidarbinti mokytojams, dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus netenkantiems darbo. Kasmet virš 200 tūkst. vaikų dalyvauja užmokyklinėje veikloje ir socializacijos projektuose, apie 60 tūkst. vaikų organizuojamas vasaros poilsis.

Parengtos ir patvirtintos tautinių mažumų švietimo nuostatos. 

2000 m. 1 kompiuteris teko maždaug 60 moksleivių, o dabar – maždaug 30, be to, 9-12 klasėse - viso labo 12 moksleivių. 98 proc. pagrindinių ir vidurinių mokyklų įgijo galimybę naudotis internetu. 25 proc. mokyklų tai daro per išskirtinę liniją. 2002 m. patvirtintas Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas ir pradėta rengtis jo įvertinimui. Pusė 9-12 klasių mokytojų įgijo pradinio kompiuterinio raštingumo žinių ir dabar mokomi taikyti jas ugdomojoje veikloje.

Kasmet kvalifikaciją patobulina beveik visi pedagogai, apie 800 įgyja naujų pedagoginių kvalifikacijų.

Parengti ir patvirtinti 27 profesinio rengimo standartai. Regionuose steigiami profesinio rengimo centrai. Vykdant valdymo institucijų dekoncentravimo ir decentralizavimo planą pradėtas profesinio rengimo įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas. 

Vyriausybė patvirtino valstybinių kolegijų tinklo formavimo principus ir planą. Jau veikia 15 valstybinių ir 11 nevalstybinių kolegijų.

Parengtas Aukštojo mokslo plėtros 2003-2007 m. projektas, kuriuo siekiama nustatyti aukštojo mokslo politikos prioritetus, kryptis ir iškeltų tikslų bei uždavinių įgyvendinimo priemones, vystant aukštąjį mokslą ir integruojantis į Europos Sąjungą, bei siekti rengiamų specialistų pasiūlos ir paklausos balanso.

Pasiūlytos ir priimtos naujos Aukštojo mokslo įstatymo pataisos, įgalinančios studentus pasirinkti studijų programas ne pagal jų kainą, bet pagal savo poreikius ir sugebėjimus bei užtikrinančios konstitucinio principo įgyvendinimą: gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas mokslas, jų studijų įmokas padengiant valstybės lėšomis, o visiems studentams, mokantiems už mokslą, garantuota teisė gauti lengvatinę paskolą studijų įmokai už mokslą sumokėti ir gyvenimo išlaidoms iš dalies padengti. Vadovaujantis šiomis pataisomis, patvirtintos naujos valstybinio užsakymo studentų rengimui nuostatos.

Patvirtinta nauja Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarka, siekiant sukurti ir įgyvendinti naują, efektyvią ir racionalią studijų finansavimo ir kreditavimo sistemą, sudaryti sąlygas valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentams gauti paskolas studijoms ir gyvenimo išlaidoms bei sudaryti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, užtikrinti kuo didesnį aukštojo mokslo prieinamumą.

2002-2003 m. parengtos ir pasirašytos tarptautinės sutartys ir susitarimai švietimo, mokslo ir technologijų srityse su Flandrija, Valonija (Belgija), Baltarusija, Meksika, Prancūzija, Ukraina, Mongolija.

Parengti ir patvirtinti nauji Valstybinių stipendijų ir išmokų studijoms ir mokslinėms stažuotėms nuostatai, leisiantys toliau remti akademinius mainus ir skirti stipendijas Lietuvos ir užsienio šalių, su kuriomis yra pasirašytos tarptautinės sutartys ir tarpžinybiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo ir studijų srityje, studentų, dėstytojų, mokslininkų dalines studijas, mokslines stažuotes užsienyje ir Lietuvoje.

Siekiant užtikrinti aukštą studijų kokybę, Švietimo ir mokslo ministerijos sukurta darbo grupė baigia parengti aukštojo mokslo Diplomo priedėlio, atitinkančio Europos Komisijos, Europos Tarybos ir UNESCO/CEPES sukurtą modelį, nutarimo projektą. Diplomo priedėlio tikslas – pateikti tarptautiniu lygmeniu suprantamus ir teisingai įvertinamus akademiniam bei profesinės kvalifikacijos pripažinimui reikalingus duomenis. Vykdoma tarptautinė studijų programų ekspertizė.

Įgyvendinama Informacijos technologijos mokslui ir studijoms programa, kurios tikslas panaudojant jau turimus resursus, sukurti Lietuvos mokslo ir studijų informacinę aplinką, skirtą kaupti žinias apie mokslą ir studijas panaudojant jas institucijų veikloje, padėti gauti akademinei visuomenei reikiamą informaciją bei panaudoti informacines technologijas Lietuvos žmonių švietimui ir mokymui. Tuo tikslu kuriami Lietuvos mokslo ir studijų informacijos sistema ir Lietuvos akademinių institucijų bibliotekų tinklas bei plečiamas distancinis žmonių švietimas ir mokymas visoje Lietuvoje.

Vyriausybė patvirtino pavyzdinius mokslo ir technologijų parkų įstatus. Šiuo nutarimu siekiama skatinti verslo, mokslo bei studijų integraciją. Tikimasi, jog sėkminga mokslo ir technologijų parkų veikla prisidės prie eksporto didinimo, šalies konkurencingumo stiprinimo, žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos kūrimo.

Rengiamos ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatas įgyvendinanti programa bei aukštųjų technologijų plėtros programa, kurios paspartins technologijų vystymą Lietuvoje.

Nuo 2003 m. II pusmečio 20 proc. padidintas universitetų dėstytojų vidutinis atlyginimas.

Priedas 1

Valstybės kontroliuojamos įmonės dirba pelningai:

• AB "Lietuvos geležinkeliai" išankstiniais duomenimis, per penkis šių metų mėnesius pervežė 16,276 mln. tonų krovinių - 11,4 proc. daugiau nei 2002 metų sausio-gegužės mėnesiais (14,615 mln. tonų). "Lietuvos geležinkeliai" per pirmąjį šių metų ketvirtį, preliminariais duomenimis, uždirbo 51,4 mln. litų ikimokestinio pelno - 51 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 

• AB ”Lietuvos energija” per tris pirmuosius šių metų mėnesius uždirbo 39,6 mln. litų ikimokestinio pelno. Vykdydama perdavimo tinklo operatoriaus veiklą, įmonė per aukštos įtampos elektros tinklus šalies poreikiams perdavė 2,4 mlrd. kWh elektros energijos – 9 proc. daugiau negu per praėjusiųjų metų atitinkamą laikotarpį. Per sausio – kovo mėnesius AB “Lietuvos energija” eksportavo 3 mlrd. kWh elektros energijos – beveik 0,7 mlrd. kWh daugiau negu per 2002 metų pirmąjį ketvirtį. 

• AB “Lietuvos elektrinė” per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 10,501 mln. litų grynojo neaudituoto pelno - 19,3 proc. daugiau nei penai tuo pat metu, kai ji gavo 8,805 mln. litų grynojo pelno.

• AB "Lietuvos dujos" (valstybei priklauso 58,36% akcijų) pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 49,3 mln. litų pelno, o 2002 metais - 57,326 mln. litų grynojo audituoto pelno (4,4 karto daugiau nei 2001-aisiais).

• AB “Rytų skirstomieji tinklai” pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovė uždirbo 8,5 mln. litų ikimokestinio neaudituoto pelno, o per visus metus planuoja uždirbti iki 24 mln. litų pelno. 2002-aisiais elektros skirstymo bendrovė uždirbo 26,1 mln. litų audituoto grynojo pelno.

• AB “Vakarų skirstomieji tinklai” šių metų sausį-kovą uždirbo 8,276 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

• AB “Mažeikių elektrinė” 2002 metais uždirbo 2,645 mln. litų grynojo audituoto pelno. Pirmąjį ketvirtį ikimokestinis įmonės pelnas siekė 1,6 mln. litų.

• AB "Klaipėdos nafta" 2002-aisiais uždirbo 44,5 mln. litų grynojo audituoto pelno, o pirmąjį šių metų ketvirtį - 10,3 mln. litų ikimokestinio pelno. 

• AB "Alita" pirmąją ketvirtį uždirbo 464 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno.

• AB “Vilniaus degtinė” pirmojo pusmečio pelnas dar skaičiuojamas, tačiau prognozuojama, kad jis gali siekti apie 0,5 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį "Vilniaus degtinė" uždirbo 167 tūkst. litų neaudituoto grynojo pelno, tuo tarpu 2002 metų sausį-kovą bendrovė buvo patyrusi 228,3 tūkst. litų nuostolių.

• AB “Stumbras” pirmąjį 2003-ųjų ketvirtį gavo 2,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 23 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (3,765 mln. litų). 2002 metais "Stumbras" uždirbo 16,011 mln. litų audituoto grynojo pelno.

• AB “Mažeikių nafta” (valdoma “Jukos”, bet valstybei priklauso 40,66 proc. akcijų) pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 115,8 mln. litų neaudituoto pelno. 

Priedas 2

Energetikos įmonių kai kurie finansiniai rodikliai 

tūkst. Lt.

Priedas 3

Valstybės investicijų apimtys 2000-2004 metais

tūkst. Lt.

Priedas 4

Investicijos pagal atskiras sritis.

Švietimo objektai.

2001 m. buvo baigtos statyti ar rekonstruoti ir atiduotos naudoti šios mokyklos ir kiti švietimo srities objektai:

1. Šalčininkų vidurinė mokykla;

2. Pilaitės vidurinė mokykla Vilniuje;

3. Noreikiškių vidurinė mokykla Kauno rajone;

4. Eišiškių vidurinė mokykla;

5. Kalvelių vidurinė mokykla Vilniaus rajone; 

6. Žemės ūkio mokyklos Šeduvoje 120 vietų bendrabutis;

7. Švenčionėlių profesinio rengimo centro Švenčionėlių skyriaus katilinė.

2001 m. buvo įgyvendinta Švietimo įstaigų pastatų renovacijos programa – atnaujinta 112 mokyklų. Taip pat buvo baigti įgyvendinti 9 mokslo ir studijų įstaigų statybos investicijų projektai ( VU Gamtos fakulteto pastato rekonstrukcija, VU mokomųjų korpusų Saulėtekio al. renovavimas, KTU Statybos ir Cheminės technologijos fakultetų ūmų avarinės būklės likvidavimas ir kt.). 

2002 m. įgyvendinant švietimo srities investicijų projektus buvo panaudota 111,8 mln. litų. , baigti statyti ar rekonstruoti ir atiduoti naudoti šie švietimo srities objektai:

1. Ukmergės aukštesniosios verslo mokyklos 194 vietų bendrabutis; 

2 Vilniaus 2-osios politechnikos mokyklos pastatas;

3 Klaipėdos statybininkų mokyklos dirbtuvės;

4 Kretingos rajono J. Pabrėžos gimnazija;

5 Prienų rajono Išlaužo pagrindinė mokykla

6 Telšių rajono 6-oji vidurinė mokykla;

7 Molėtų pradinės mokyklos pagrindinis korpusas; 

8 VDU Katalikų teologijos fakultetas;

9 VDA mokomasis korpusas;

10 Žemės ūkio mokyklos Dauguose, Vabalninke, Žeimelyje, Alantoje.

2003 m. švietimo srities investicijų projektams įgyvendinti numatoma skirti 146 mln. litų ir užbaigti šių objektų statybą ar renovavimą:

1. Visagino lietuviškos vidurinės mokyklos priestatas (2003 m. skirta 0,874 mln. litų);

2. Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensiono 150 vietų priestato ir reabilitacijos kompleksas (2003 m. skirta 2,0 mln. litų);

3. Fabijoniškių vidurinė mokykla Vilniuje (2003 m. skirta 1,6 mln. litų);

4. Vilniaus rajono Eitminiškių pagrindinė mokykla (2003 m. skirta 0,465 mln. litų);

5. Marijampolės ,,Šaltinio“ vidurinė mokykla (2003 m. skirta 1,3 mln. litų);

6. J.Paukštelio gimnazija Kėdainiuose (2003 m. skirta 1,941 mln. litų);

7. Kauno S.Daukanto vidurinė mokykla (2003 m. skirta 0,25 mln. litų);

8. Kretingos S.Daukanto ir Vydmantų vidurinės mokyklos (2003 m. skirta 0,73 mln. litų ir 0,555 mln. litų);

9. Atžalyno vidurinė mokykla Telšiuose (2003 m. skirta 1,057 mln. litų);

10. Teismo medicinos instituto pastatas Ateities g. ,Vilniuje (2003 m. skirta 0,27 mln. litų);

11. KTU centrinių rūmų renovavimas ir V rūmų rekonstrukcija (2003 m. skirta 0,594 mln. litų)

Valstybinės reikšmės kelių finansavimo dinamika

mln. Lt.

Pagrindiniai 2001 metais įgyvendinti aplinkosauginiai projektai :

1. Varėnos m. nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 8,0 mln. Lt.); 

2. Šilutės nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 6,6 mln. Lt.);

3. Birštono nuotekų valymo įrenginių, kurie valo ir Prienų nuotekas, rekonstrukcija (sąmatinė vertė 2,5 mln. Lt.);

4. Ignalinos nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 6,7 mln. Lt.);

5. Šiaulių regioninė pavojingų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas (UAB ,,Toksika”); 

6. Plungės buitinių atliekų sąvartyno įrengimas.

Pagrindiniai 2002 metais įgyvendinti aplinkosauginiai projektai:

1. Biržų miesto nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 9,0 mln. litų);

2. Trakų - Lentvario nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 13,4 mln. litų);

3. Pakruojo nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 12,4 mln. litų);

4. Vilkaviškio nuotekų valymo įrenginių statyba (sąmatinė vertė 3,2 mln. litų);

5. Klaipėdos pavojingų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas (UAB ,,Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas”).

Pagrindiniai 2003 m. užbaigti aplinkosauginiai projektai:

1. Šiaulių miesto aplinkosaugos projektas (sąmatinė vertė 105 mln. litų);

2. Skuodo miesto valymo įrenginiai (sąmatinė vertė 8,8 mln. litų)

3. Jurbarko miesto valymo įrenginiai (sąmatinė vertė 14,4 mln. litų)

4. Alytaus pavojingų atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas (UAB ,,Eisrega”).

Socialinės apsaugos srities objektai 

1. Linkuvos socialinių paslaugų centras (sąmatinė vertė 1,1 mln. litų);

2. Druskininkų pagyvenusių žmonių globos ir priežiūros centras (sąmatinė vertė 0,7 mln. litų);

3. Marijampolės miesto socialinės pagalbos centrais (sąmatinė vertė 0.9 mln. litų);

4. Vilniaus vaikų krizių centras (sąmatinė vertė 0,6 mln. litų);

5. Klaipėdos miesto globos namai (sąmatinė vertė 7,8 mln. litų).